kasyti

kasýti, kãso, kãsė tr. 1. SD32, R, N, M, M.Valanč, S.Dauk krapštyti, trinti, zulinti niežtinčią odą, kad nustotų niežtėjus: Kas galvą kas (kãso) su nagais, blogai mislija J. Šuo, kasýdamas pautus, zembia, inzga J. Stipriai kasyti kaktą rš. Pradėjau kasýti savo blauzdas Bgs. Kasė sau galvą it bulvių pritrūkę M.Valanč. Jis kãso galvą, nugarą Brž. Aš tik akis kasau (it po sapno) Šts. Kiaulė gula kasoma Vlkš. Užmigo ir knarkia it šuo, galvą kasomas M.Valanč. Parėjo bėdulis namo, kasydamas pakaušį BsPII182. Irgi svečiai visi, tyloms kasýdami galvas, kas tam strokui reik, nei šiaip, nei taip n'išsimanė K.Donel. ^ Kam niežti, tas kãso Ds. Nei arklys arklio veltui nekaso B, J.Jabl, Plt, Rz, Pnd, Grl, Dkš. Kožnas savo nosį kasykime (pasižiūrėk į save, pasijuok iš savęs) B. Žemė tik kasoma sako dėkuo Ggr. | refl. intr., tr.: Kasaus, trinuosi SD36. Vaikas rusinas (zuzinas), kad kãsos J. Nustok kasytis, bo negražu! Šln. Kam niežta, tas tekasos Sim. Gyvent ramybėj ir kulnus kasytis B.Sruog. Pusę dienos rūko, pusę dienos kasosi, o dirbti nėra kada rš. Arklys, kasydamasis galvą, išsidūrė akį Bsg. 2. N skusti, grandyti: Mėzrus kailio, plaukus nuo kailio kasýk, kad būtum minkštas J. \ kasyti; apkasyti; atkasyti; dakasyti; įkasyti; iškasyti; nukasyti; pakasyti; perkasyti; prakasyti; prikasyti; užkasyti